Meilė neturi ribų. Meilė neturi sienų. Meilei nesvarbu iš kur esi… Kiekvienoje istorijoje gausu meilės, tačiau labai smagu, kai jaunieji nori vienas kitą nustebinti.
Esu laimingas, nes mano gyvenime, darbe, karjeroje atsirado Aurimas ir Merė. Iš pradžių gal šiek tiek nedrąsiai klausė mano patarimų, tačiau laikui bėgant vis dažniau skambindavo, rašydavo, klausdavo. Taip gimė idėja, jog jaunieji vienas kitam padovanos emociją.
Merė paslapčia prasitarė, jog Aurimui ruošia šokį. Ne bet kokį – tradicinį armėnų. Aurimas, taip pat nujausdamas, ką ruošia jo išrinktoji, su vaikinais nusprendė paruošti nuotaikingą šokį. Ieškojom choreografo kartu, tarėmės apie tam tikrus choreografinius sprendimus. Vaikinai paslapčia šokdavo vakarais, o antrosios jų pusės net pradėjo įtarinėti, kur dingsta vyrai vakarais ir kodėl jiems, grįžus namo, netikėtai cypsi Facebook’o žinutės. Tai buvo slapti pokalbiai ir repeticijų tvarkaraščio derinimas.
Tačiau meilė neturi ribų, o mylimam žmogui norisi padovanoti visą pasaulį, todėl kai Aurimas užsiminė, kad turi jiems abiems su Mere brangią dainą – klausimų nebebuvo ką daryti toliau. Darom dar vieną staigmeną!!! Garso įrašų studija jau laukė. O joje atsidūręs Aurimas turbūt jaudinosi labiau nei Katedroje per ceremoniją.
Daina buvo lietuvių kalba, tačiau iš tos didelės meilės savo būsimai žmonai, dalį dainos žodžių Aurimas išvertė į armėnų kalbą. Emocija buvo tokia stipri, jog graudinomės įrašų studijoje visi, renginio metu ašaras braukė net nepalaužiamieji. Šventės metu visiems tai buvo didelė staigmena. Tai buvo gražiau už patį efektingiausią fejerverką vidurnaktį, tai buvo ryškiau už patį pirmąjį saulės spindulį. Tai buvo kažkas tokio ypatingo.
Šią istoriją prisiminsiu ilgai, nes šie jaunavedžiai pasitikėjo manimi nuo pirmos akimirkos. Kūrėm jų šventę kartu. Dalinomės norais, svajonėmis ir net paslaptimis. Džiaugiuosi dėl tokių akimirkų, nes kaskart po šventės jautiesi, kad tavo draugų ratas pasipildė dar dviem mylimais žmonėmis.