Select Page

Istoriją turi planeta, šalis, miestas, žmogus. Taip pat ir kiekviena šventė – tai atskira istorija. Kai kurios vertos to, kad jas prisimintų ilgai. Kai kurios vertos to, jog būtų galima parašyti knygą. Viena tokia istorija, apie kurią noriu papasakoti, nutiko prieš kelis metus, vestuvių šventės metu.

Niekam ne paslaptis, kad bet kurių vestuvių saldaus stalo akcentas – vestuvinis tortas ir jį pirmieji įpjauti turi būtent Jaunieji. Tačiau tų vestuvių metu, iki vidurnakčio likus vos keliolikai minučių, pastebėjau, kad tortas jau perpjautas ir tikrai ne Jaunųjų! Nieko nelaukiant, tortas akimirksniu, toliau nuo svečių ir Jaunųjų akių, buvo išneštas į virtuvę. Dar kartą apžiūrėjus įkalčius paaiškėjo, kad slaptasis smaližius buvo tikrai alkanas, nes atpjauta buvo ne mažytė riekelė, o visas gabalas ir šventės akcentas vizualiai priminė žaidimo „PacMan“ personažą. Lieka vos kelios minutės iki 12-tos valandos, o kito torto nėra.

Teko improvizuoti: apsvarsčius visus galimus sprendimų variantus buvo nuspręsta rizikuoti ir iš likusios torto dalies išpjauti taisyklingą trikampės prizmės gabalą. Dėmesio nukreipimui buvo susmeigtos skubiai atneštos šaltos ugnelės (už tai ačiū virtuvei), bei paruoštas sausas ledas rūko efektui. Jau po kelių akimirkų kartu su svečiais skaičiavom 10, 9, 8…. Širdis virpėjo tikrai stipriai! 3, 2, 1…. ir salėje pasirodė vežimėlis, paskendęs sauso ledo dūmuose su puikiai atrodančiu tortu, kurio viršuje išdidžiai puikavosi uždegtos ugnelės. Svečiai nieko neįtarė, o Jauniesiems situaciją paaiškinau tik vėliau, po šventės. Rezultate – visi liko patenkinti, o iš Jaunųjų sulaukiau labai gerų atsiliepimų.

Kodėl prisiminiau būtent šią istoriją? Nes ji yra puikaus virtuvės darbuotojų ir vedėjo komandinio darbo pavyzdys. Pavyzdys to, kaip profesionalai sprendžia bet kokias iškilusias problemas. Sprendžia tam, kad svečių ir Jaunųjų prisiminimai apie šventę būtų tik patys geriausi. Nes šventėje svarbiausios yra EMOCIJOS. Būtent jos išlieka visam gyvenimui!