Vestuvės – tai bene svarbiausia gyvenimo šventė, kur susirenka patys artimiausi žmonės ir jų tarpe nebūna atsitiktinių svečių. Visi nuoširdžiai džiaugiasi ir švenčia Jaunųjų meilės šventę. Ši istorija įvyko būtent tokių vestuvių vakarėlio metu.
Tai nebuvo eilinės vestuvės, kadangi jos vyko Joninių dieną. Buvo nuostabus, šiltas vakaras ir kaip įprasta po kiekvienos pramogos (žaidimo) aš laiką leidžiu kieme šnekučiuodamasis su svečiais. Tą sykį maloniai kalbėjomes su jaunosios mama, kuri man pasakė, kad jos tėtis (jaunosios senelis) vardu Jonas, bet dėja į šventę jis negalėjo atvykti, nors ir labai norėjo. Iš jos liūdnų akių supratau, kad reikia kažka daryti.
Užsirašęs senelio telefono numerį, kurį man davė mama, sukviečiau visus svečius į salę, pakviečiau jaunuosius prie savęs, ir pasakiau, kad mes dabar telefonu pasveikinsim Joną su jo vardo diena. Įjungęs telefone garso režimą, surinkau jo telefono numerį, išskyrus paskutinį skaičių, ir jaunųjų paprašiau, kad jie pasakytų kokį skaičių reikėtų įvesti pabaigoje. Žinoma, atmintinai jo nežinojo, todėl jiems teko išrinkti atsitiktinai. Surinkus numerį, išgirdome moterišką balsą. Visi suprato, kad tas skaičius buvo neteisingas. Prisistačiau, papasakojau pašnekovei visą situaciją ir ji nusijuokusi, maloniai pasveikino Jaunuosius su jų švente ir palinkėjo prisiskambinti sekančiu bandymu seneliui Jonui. Tačiau ir antras kartas taip pat buvo nesėkmingas. Ir tik ketvirtu bandymu mes pagaliau pasiekėme savo tikslą. Tuo metu jau visa salė buvo įsiaudrinusi ir skandavo: Jonai, Jonai… kol jaunieji sveikino senelį. Tai buvo nuoširdžiai linkma ir jaudinanti akimirka.
Taigi, ne įspūdingas fejerverkas, ne prabangūs automobiliai sukuria gerą nuotaiką ir prisiminimus, o renginio vedėjas, kuriam ir patikėta tą nuotaiką sukurti. Ir tik vienas skaičius ir viena gera idėja pakėlė nuotaiką visiems svečiams ir keliems nepažįstamiems žmonėms kitame laido gale. O tokios akimirkos verčia mane nesustoti ir judėti pirmyn, nes svarbiausia Jūsų gyvenimo diena verta įspūdingo vakaro.